Vakare, kai namuose viskas ir visi nurimsta, aš imu telefoną.
Ir pasidaro taip gera. Niekas nieko neprašo. Nėra nė vieno sprendimo, kuris ko nors kainuotų.
Galiu žiūrėti tiek, kiek noriu, ir tai, ką noriu. Atrodo kaip laisvė. Tik aš tą jausmą vadinu laisvės iliuzija.
Ir kas keisčiausia. Aš gi esu verslo savininkas. Man niekas nesako, ką daryti. Iš išorės atrodo, kad laisvės turiu daugiausiai iš visų. Tai kodėl vakare man jos reikia atsiiminėti?
Ilgai galvojau, kodėl taip yra. Atsakymą radau pas Edwardą Deci ir Richardą Ryaną, du motyvacijos tyrėjus, savideterminacijos teorijos autorius.
Jie sako, kad laisvė yra ne vienas dalykas, o du.
Pirma laisvė yra ta, kad virš Tavęs nieko nėra. Niekas neduoda užduočių, niekas netikrina, niekas neatsiklausia. Ją savininkas turi.
Antra laisvė yra ta, kad diena juda ten, kur Tu nusprendei. Kad veiki iš to, kas Tau svarbu, o ne iš to, kas ant Tavęs krito. Šitos savininkas dažnai neturi.
Mokslininkai pirmą vadina nepriklausomybe, antrą autonomija. Mes kasdien sakome tą patį žodį laisvė ir nepastebim, kad kalbam apie skirtingus dalykus.
O jaučiam tik antrąją.
Nes kalendorių vakar sudėliojo klientas, komanda ir vienas gaisras. Tu tik reagavai. Greitai, kompetentingai, visą dieną. Ir vakare atsigulei su jausmu, kad diena buvo ne Tavo.
Todėl vakare ir imi telefoną. Ne dėl turinio. Tu eini atsiimti to, ko dieną neturėjai.
Tik atsiimi ne laisvę. Atsiimi pertrauką nuo atsakomybės.
Ilgai bandžiau kovoti su tuo vakare. Neveikia. Vakare valios mažiausiai.
Vienintelis dalykas, kuris man kažką pajudino, yra atsiimti ne vakarą, o dieną.
Konkrečiai: viena diena per savaitę. Penktadienis. Ji ne laisva diena. Ji pasirinkta. Įrašyta į kalendorių ir skirta tik strateginiams verslo dalykams. Gali būti strategija. Gali būti svarbus darbas, kurio seniai nepadarau. Gali būti AI studijavimas ar kitas mokymasis. Gali būti visai nuobodus dalykas. Svarbu tik tai, kad visa diena būtų mano sprendimas, o ne kažkieno prašymai.
Kai savaitėje tokia diena yra, keičiasi ir vakarai. Nes atsiiminėti nebėra ko.
Ir pats pastebi, kad vietoj skrolinimo atsiranda vietos tam, kas iš tikrųjų rūpi.
Man tai knygos, refleksija, darbas su AI, pokalbis su žmona be telefono ant stalo, arba savo verslo modelio permąstymas.
Neapsimesiu, kad išsprendžiau. Beveik visus vakarus bent valandą vis dar atiduodu telefonui :)
Bet dabar bent žinau, ko iš tikrųjų einu ieškoti. Ne turinio. Jausmo, kad diena buvo mano.
Ir šitas dalykas nesibaigia prie telefono. Verslas, kuriame Tu tik reaguoji, atrodo kaip laisvė iš išorės ir jaučiasi kaip tarnyba iš vidaus.
Kiek praeitą savaitę turėjai dienų, kurias sudėliojai Tu, o ne kažkas kitas?
Pirmą kartą paskelbta 2026 m. rugpjūčio 12 d. LinkedIn naujienlaiškyje „Stabilus ir pelningas verslas“ Originalas.