Jei praleisi dieną žuvies turguje, vakare kvepėsi žuvimi. Net jei nė vienos nepalietei.
Jei praleisi dieną gėlių parduotuvėje, kvepėsi gėlėmis.
Niekas Tavęs niekuo netepė. Tu tiesiog buvai ten.
Su mąstymu lygiai taip pat.
Pabūk savaitę tarp žmonių, kurie nuolat skundžiasi. Rinka bloga. Darbuotojai nebe tie. Klientai nemoka. Visada kažkas kitas kaltas. Po savaitės pastebėsi, kad pats pradėjai atidėlioti. Ne todėl, kad tingi. Todėl, kad ten taip normalu.
Pabūk savaitę tarp žmonių, kurie švenčia pergales ir eina link savo vizijos. Pastebėsi, kad Tavo „padarysiu vėliau“ kažkur dingo. Judi greičiau. Ne todėl, kad staiga tapai drausmingesnis. Todėl, kad ten taip normalu.
Tai ne motyvacija. Tai kvapas.
Dauguma savininkų galvoja, kad jiems trūksta valios. Daugiau disciplinos. Anksčiau keltis. Dar vieno plano. O iš tikrųjų dažnai trūksta ne valios, o aplinkos.
Papasakosiu, kaip tai atrodė pas mane.
Metus kas savaitę dalyvavau savo mentorių bendruomenėje. Susitikdavom du kartus per savaitę, po dvi valandas. Paskaičiavau. Tai apie 200 valandų per metus.
200 valandų tarp žmonių, kurie mąsto ne „kodėl negaliu“, o „kaip galėčiau“.
Ir žinai, kas įdomiausia? Kartais ateidavau nieko neklausti. Nieko nespręsti. Tiesiog paklausyti, kaip mąsto kiti. Tokie kaip aš. Kaip jie priima sprendimus. Kur abejoja. Kaip po nesėkmės kitą dieną vėl grįžta prie plano. Kaip kuria vienas kitam atskaitomybę.
Tas klausymas mane pakeitė labiau nei ne viena perskaityta knyga. Nes mąstymo neišmoksti iš instrukcijos. Jį pasigauni.
Dabar apie Tave.
Verslo savininkas dažniausiai yra vienas. Komandai visko nepasakysi. Šeimai nenori kraut. Draugai dažnai gyvena visai kitą realybę. Tad visi sprendimai sukasi vienoje galvoje. Ir vieną dieną pagauni save galvojant: tai aš esu tas butelio kaklelis savo versle.
Problema ne ta, kad nemoki. Problema ta, kad viską sprendi vienas ir tame pačiame ore.
Jim Rohn kadaise pasakė, kad esi penkių žmonių, su kuriais praleidi daugiausia laiko, vidurkis.
Skamba kaip citata ant puodelio. Bet kai pradedi skaičiuoti, pasidaro nepatogu.
Pabandyk. Su kuo šią savaitę kalbėjai daugiausia? Apie ką tie pokalbiai buvo? Apie problemas ar apie sprendimus? Apie kaltuosius ar apie kitą žingsnį?
Nesakau, kad reikia nutraukti ryšius su žmonėmis, kurie skundžiasi. Kartais jie Tau labai artimi. Bet verta turėti bent vieną vietą, iš kurios išeini mąstydamas kitaip nei atėjai.
Vietą, kurioje švęsti pergalę normalu. Kur abejonė nėra gėda. Kur kažkas paklausia „o koks Tavo kitas žingsnis?“ ir laukia atsakymo.
Nes Tu vis tiek kažkuo kvepi :) Klausimas tik, ar pats renkiesi, kuo.
Pirmą kartą išsiųsta naujienlaiškiu 2026 m. spalio 13 d..