Gidas · 23 klausimų
Savininko laikas, energija ir sprendimai
Savininko laikas, energija ir sprendimai: kas keičiasi, kai keičiasi pats savininkas. Žemiau trumpi atsakymai iš 23 straipsnių, kiekvieną galima skaityti visą.
Ką daryti, kai verslo savininkui nuolat trūksta laiko?
Tekste teigiama, kad dažniausiai problema yra ne laikas, o neatskyrimas, kas iš tikrųjų yra Jūsų darbas. Siūloma per 15 minučių surašyti visus darbus į tris stulpelius: šiukšlė (nekuria nei vertės, nei augimo), deleguoti (svarbu, bet nebūtinai Jūsų rankomis) ir vertė (kuria rezultatą, klientus, pelną, sistemą). Remiantis M. Michalowicz knyga „Clockwork“, mastelio mąstymas reiškia padaryti mažiau, bet sukurti tą patį ar didesnį rezultatą.
Kaip aplinka veikia verslo savininko mąstymą?
Tekste teigiama, kad mąstymas, kaip ir kvapas, persiima iš aplinkos: savaitė tarp nuolat besiskundžiančių žmonių skatina atidėlioti, o savaitė tarp einančių link savo vizijos pagreitina. Dažnai savininkams trūksta ne valios ar disciplinos, o aplinkos, nes visi sprendimai sukasi vienoje galvoje. Siūloma pažiūrėti, su kuo šią savaitę kalbėjote daugiausia ir apie ką buvo tie pokalbiai, ir turėti bent vieną vietą, iš kurios išeinate mąstydami kitaip.
Kodėl verslo savininkas nesijaučia laisvas?
Remiantis motyvacijos tyrėjais Deci ir Ryanu, tekste laisvė skiriama į dvi dalis: nepriklausomybę, kai virš Jūsų niekas nestovi, ir autonomiją, kai diena juda ten, kur nusprendėte patys. Savininkas dažniausiai turi pirmąją, bet neturi antrosios, nes kalendorių sudėlioja klientai, komanda ir gaisrai. Siūloma atsiimti ne vakarą, o dieną: vieną dieną per savaitę įrašyti į kalendorių ir skirti tik strateginiams verslo dalykams.
Skaityti straipsnį: Kodėl savininkas, kuriam niekas nevadovauja, vakare atsiiminėja laisvę
Ką daryti, kai versle pritrūksta prasmės?
Tekste teigiama, kad prasmės dažnai ieškoma toli: naujame versle, rinkoje ar tiksle, tačiau pasiekta apyvarta po mėnesio tampa tiesiog skaičiumi. Remiamasi Harvardo tyrimu, kuris nuo 1938 m. rodo, kad laimingiau, sveikiau ir ilgiau gyvena žmonės, labiau susiję su šeima, draugais ir bendruomene. Prasmė dažniau ateina kaip mažas pasirinkimas šalia: dėmesys vaikui, pasitikėjimas darbuotoju ar klientas, kuriam Jūsų darbas pakeitė savaitę.
Skaityti straipsnį: Žmonės už prasmę mokėtų daugiau nei už būstą?
Kodėl jaučiu kaltę, kai nedirbu?
Tekste teigiama, kad kaltė ilsintis dažnai kyla iš sąlygotos savivertės: kai vertė prisiriša prie pasiekimų, poilsis pradeda jaustis kaip grėsmė. Misijos darbą ir įrodinėjimo darbą galima atskirti pagal tai, kaip jaučiatės baigę: pirmasis palieka pavargusį, bet pilną, antrasis palieka tuščią. Siūloma pažvelgti į vakar dieną ir įvardyti, kuri jos dalis Jus maitino, o kuri tik tildė vidinę kaltę.
Skaityti straipsnį: Dirbti sunkiai taip malonu. Ir taip sunku nedirbti.
Kodėl po mokymų versle niekas nepasikeičia?
Tekste teigiama, kad informacija pati savaime žmogaus nekeičia: jei po jos nėra veiksmo, grįžtamojo ryšio ir atskaitomybės, ji greitai tampa dar vienu „reikėtų“. Šiuolaikinis mokymosi procesas turi turėti penkis dalykus: realią problemą, greitą pritaikymą, grįžtamąjį ryšį, atskaitomybę ir pamatuojamą pokytį. Svarbus klausimas yra ne „ką dar turiu sužinoti?“, o „kas padės man pradėti veikti kitaip?“.
Skaityti straipsnį: Informacijos verslas mirė. O daug kas dar bando jį parduoti.
Ką daryti, kai norisi mesti savo verslą?
Tekste teigiama, kad abejonė dažnai nereiškia, jog pasirinkote blogai: ji reiškia, kad romantiką pakeitė realybė, o naujas veikimo būdas dar nesusiformavo. Dažnai norisi mesti ne verslą, o dabartinį savo vaidmenį jame, todėl verta klausti ne „kaip man tai padaryti?“, o „kas tai padarys?“. Patariama nedaryti drastiškų sprendimų iš nuovargio ir pradėti nuo mažų žingsnių: vieno skambučio galimam partneriui, vienos perduotos atsakomybės ar vienos savaitės atostogų.
Kaip pasiekti, kad verslas nesilaikytų tik ant savininko?
Tekste teigiama, kad jei verslas laikosi tik ant savininko, tai dar ne laisvė, o brangiai apmokėta priklausomybė nuo savęs. Dažniausiai problema ne motyvacija ar disciplina, o tai, kad verslas auga per savininko pečius, o ne per struktūrą: aiškius sprendimus, procesus, skaičius ir atsakomybes. Verta paklausti, kas sugriūtų pirmiausia, jei dingtumėte iš verslo 6 savaitėms.
Kodėl verslininkui verta investuoti į savo augimą?
Įsitikinimas „aš pats viską susitvarkysiu“ iš išorės atrodo kaip stiprybė, bet tekste jis vadinamas brangiai kainuojančiu užstrigimu ir sukimusi ratu tame pačiame mąstyme. Žinios pačios gyvenimo nekeičia: jį keičia sprendimas, aplinka, atsakomybė prieš kitus ir gyvas susidūrimas su stipresniu mąstymu. Verslas auga tiek, kiek auga jo savininkas, todėl verta būti aplinkoje, kuri Jus plečia.
Skaityti straipsnį: Vienas brangiausių sakinių versle skamba labai nekaltai: „Aš pats.“
Ar verslo rezultatus lemia savininko mąstymas?
Tekste teigiama, kad verslas yra veidrodis, atspindintis savininko mąstymą, įsitikinimus ir pasirinkimus, o ne pasiteisinimus apie rinką, žmones ar laiką. Du verslininkai toje pačioje rinkoje gali pasiekti skirtingų rezultatų, nes vienas tiki, kad klientai vengia mokėti daugiau, o kitas drąsiai nustato kainą pagal vertę. Jei verslas kažkur stringa, verta paklausti, kur stringate patys, nes tada ir sprendimas yra Jūsų rankose.
Ką daryti, kai verslas stabilus, bet nebeauga?
Brandos etape verslą dažniausiai stabdo ne klaidos, o atidėliojami sprendimai: kainų kėlimas, komandos stiprinimas, išėjimas iš operacinio darbo. Tekste teigiama, kad tokiu atveju dažnai saugomas ne stabilumas, o baimė prarasti kontrolę. Pokytis prasideda nuo tapatybės, kai vietoj klausimo „kaip man dar suspėti?“ pradedate klausti „kas tai padarys?“.
Skaityti straipsnį: Yra vienas sakinys, kurio verslo savininkai beveik niekada nesako garsiai
Kokios mąstymo klaidos stabdo mano verslo augimą?
Verslo augimą dažnai stabdo šeši mąstymo spąstai: nuostolių vengimas, patvirtinimo spąstai, status quo, rizikos suvokimo spąstai, veikimo spąstai ir įklimpusių investicijų spąstai. Jie veikia tyliai: bijome prarasti, girdime tik tai, kas patvirtina mūsų nuomonę, laikomės įprasto, riziką vertiname pagal jausmą, veikiame be krypties ir laikomės sprendimų, kurie nebeveikia. Augimas prasideda tada, kai šiuos spąstus pradedi matyti ir paklausi savęs, kuris iš jų stabdo tave dabar.
Skaityti straipsnį: Mąstymo spąstai, kurie stabdo verslą (kognityviniai šališkumai)
Ko iš tikrųjų nori verslo savininkas, siekdamas augimo?
Tekste pastebima, kad savininkai garsiai kalba apie skaičius, bet po darbo kartu rekomendacijose rašo apie laiką, aiškų planą ir kitą vaidmenį versle. Skaičiai svarbūs, bet jie yra kelias, ne tikslas, todėl dažnai auginama ne tai: daugiau klientų ir projektų, o laiko lieka vis mažiau. Siūloma užbaigti sakinį „Kai mano verslas mažiau priklausys nuo manęs, aš pagaliau...“ ir įvertinti, kiek dienų verslas išsilaikytų be Jūsų.
Kaip pamatyti savo verslo akląsias zonas?
Tekste teigiama, kad kuo ilgiau matote savo verslą iš vidaus, tuo mažiau pastebite, nes viską jau sau paaiškinote, todėl aklųjų zonų iš vidaus nesimato. Mikromokymasis ir algoritmai aštrina tai, ką jau žinote, bet neparodo to, apie ką nepagalvojote paklausti. Žmogus iš kitos srities užduoda klausimą, kurio dar neturite, ir dažnai per pirmą pokalbį pamato tai, ko nematėte metų.
Kaip išlaikyti ritmą versle, kai niekas netikrina?
Tekste teigiama, kad ištvermė nėra charakterio bruožas: tai ritmas, kurį galite pakartoti pavargę, plius atskaitomybė prieš žmogų, kuris pastebės, jei nepakartosite. Savininkui klientai, komanda ir bankas nuolat primena pažadus jiems, bet niekas nepaklausia, ar ištesėjote pažadą sau. Todėl strategija guli stalčiuje, o komunikacija vasarą sustoja ir rugsėjį tenka vytis.
Skaityti straipsnį: Man pasakė, kad dabar neverta komunikuoti. Aš padidinau ritmą.
Ar verslo savininkui verta nuolat mokytis?
Tekste teigiama, kad nuolatinis mokymasis yra ne keistenybė, o brandos ženklas, o frazė „aš jau viską žinau“ dažnai reiškia tyliai užsidarančias duris. Mokymasis apima ne tik knygas: tai mentoriai, bendruomenių sesijos, koučingas, psichoterapija ir nepatogūs, bet tikri klausimai. Tikras stiprumas yra ne turėti visus atsakymus, o likti atviram naujai minčiai ir perspektyvai.
Skaityti straipsnį: Yra vienas sakinys, kurio nepamiršau daugiau nei per 7 metus
Kaip įveikti nesėkmės baimę pradedant naują projektą?
Tekste remiamasi D. J. Schwartzo mintimi, kad mąstymas, kuris valdo intelektą, svarbesnis už patį intelekto kiekį. Siūloma pagauti mintis „o kas, jei nepavyks?“, sąmoningai klausti „ką galiu padaryti, kad pasisektų?“, apsupti save palaikančiais žmonėmis ir pradėti nuo mažų žingsnių, idėją tikrinant rinkoje.
Kodėl planai neveikia, nors turiu tikslą ir discipliną?
Tekste teigiama, kad kartais pokytį stabdo ne strategijos ar žinių trūkumas, o vidinis pasakojimas apie save, pavyzdžiui, „man pardavimai nelimpa“. Vien pozityviai galvoti neužtenka: siūloma pamatyti seną sakinį, įvardyti, kas iš tiesų stabdo, ir kurti naujas patirtis, kurios jam prieštarauja. Verta paklausti savęs ne „ką aš darau?“, o „ką aš nuolat sau apie save kartoju?“.
Skaityti straipsnį: Yra viena vieta tavo galvoje, kur tyliai rašoma tavo ateitis.
Kaip neprarasti vilties, kai versle nesiseka?
Tekstas remiasi C. P. Richterio eksperimentu: žiurkės, kurias kritiniu momentu trumpam ištraukdavo iš vandens, vėliau plaukė apie 60 valandų, o ne 15 minučių, nes atsirado viltis. Versle tokiu oro gurkšniu dažnai tampa vienas žmogus: pirmas klientas, draugas ar mentorius, kuris patiki. Tekste kviečiama prisiminti tokį žmogų ir patiems tapti juo kitam.
Skaityti straipsnį: Kartais vienas žodis, vienas žmogus, vienas „aš tavimi tikiu“ keičia viską
Kur rasti motyvacijos verslui, kai jos nebelieka?
Tekste teigiama, kad motyvacija gimsta ne vien iš disciplinos, bet ir iš ryšio su žmonėmis, kurių augimas įkvepia. Pavydas čia vadinamas neišmoktu įkvėpimu: kai vietoj kritikos renkatės smalsumą ir klausimą, kitų sėkmė pradeda duoti energijos, o ne ją atimti. Verta pagalvoti, kas Jūsų aplinkoje truputį erzina, bet kartu įkvepia.
Kodėl verta rengti verslo susitikimus trise?
Susitikime trise nė vienas dalyvis nedominuoja pokalbyje, todėl dingsta hierarchija, o kiekvienas ir duoda, ir gauna patirties. Vertė gimsta tarp sujungtų žmonių, net be tiesioginės jungiančiojo kontrolės. Autorius pats kviečia du žmones, kurių vertybės ir tikslai dera, ir būna jungtimi, o ne pokalbio centru.
Skaityti straipsnį: Niekada nepietauk tik dviese: triados galia verslo augimui!
Kaip įgyti pasitikėjimo savimi parduodant savo paslaugas?
Pirmiausia reikia „parduoti“ sau: visa širdimi patikėti savo produktu, paslauga ar idėja, nes tada tai pajunta ir kiti. Pasitikėjimas nereiškia, kad žinai viską; jis reiškia tikėjimą, kad išsiaiškinsi, o ko nežinai, gali drąsiai pripažinti ir pasiūlyti išsiaiškinti kartu. Padeda mentoriai ir verslininkų bendruomenės, o drąsa auga žengiant tą žingsnį, kurį atidėlioji, net ir drebančiomis rankomis.
Skaityti straipsnį: Verslas prasideda nuo pasitikėjimo savimi
Kaip aplinka ir bendruomenė veikia verslo savininko augimą?
Aplinka gali arba pakelti kartelę, arba tempti žemyn: tarp žmonių be ambicijų pamažu blėsta ir tavo ambicijos, o tarp entuziastingų, pažangiai mąstančių žmonių kyla noras judėti pirmyn. Bendruomenė atlieka du vaidmenis: palaiko, kai pavargsti, ir meta iššūkį, kai per ilgai užsibūni viename laiptelyje. Socialinio lifto nėra, yra tik kopėčios, todėl verta sąmoningai rinktis žmones ir informaciją, kurie kelia aukštyn.
Skaityti straipsnį: Ar mane supanti aplinka padeda man augti?