Ar galėtum per minutę įvardyti keturias-šešias svarbiausias savo asmenines vertybes?
Mano patirtimi, dauguma verslo savininkų to padaryti negali.
Kuo ilgiau dirbu su verslais, tuo aiškiau matau vieną dėsningumą: kai vadovas aiškiai įsivardija savo vertybes, verslas pradeda judėti greičiau. Ne todėl, kad viskas stebuklingai susitvarko. O todėl, kad sprendimai tampa kryptingi.
Tačiau realybė tokia, kad daugelis vadovų nėra iki galo išsigryninę, kas jiems iš tiesų svarbiausia. Jie jaučia, bet nėra to pavertę sąmoningu vidiniu kompasu. Todėl, paprašius įvardyti vertybes, ne vienas sutrinka.
Ir dažniausiai vertybių paieška prasideda ne tada, kai viskas klostosi puikiai. Ji prasideda tada, kai gyvenimas ar verslas išmuša iš vėžių.
KAM IŠ TIESŲ REIKALINGOS VERTYBĖS?
Vertybės tai filtras, per kurį perleidžiame viską, ką darome.
Kai jos aiškios:
- sprendimai priimami greičiau, be bereikalingų dvejonių
- nebelieka miglos, kuria kryptimi eiti
- tampa aiškiau, ką priimti į komandą, o ko ne
- lengviau nusibrėžti santykių ir bendradarbiavimo ribas
- įmonės misija nebe „išgalvojama“, o natūraliai išauga iš vertybių
Kai vertybės neaiškios, ir sprendimai ima varginti. Ne todėl, kad jie sudėtingi. O todėl, kad nėra vidinio atskaitos taško.
IŠ KUR ATSIRANDA MŪSŲ VERTYBĖS?
Vertybės neatsiranda iš knygų ar prezentacijų. Jos kyla iš mūsų istorijų.
Iš vaikystės. Iš šeimos. Iš kultūros. Iš skaudžių patirčių ir didelio džiaugsmo momentų.
Kiekvienas iš mūsų nešiojamės unikalų patirčių žemėlapį, kuris formuoja tai, kuo tikime.
Vienas pratimas, kurį dažnai taikau dirbdamas su klientais: vertybių kilmės tyrimas. Ne tik įvardyti, kas man svarbu, bet paklausti savęs:
Kodėl tai man svarbu? Kokia mano gyvenimo istorija tai suformavo?
MANO PAČIO PAVYZDYS
Viena stipriausių mano vertybių: rūpinimasis (Care). Ji kilo iš vaikystės.
Mano tėvai, net ir neturėdami daug, viską atiduodavo mums, vaikams. Tuo metu to neįvertinau. Šiandien matau: tai buvo pirmoji ir stipriausia rūpesčio pamoka.
Kita mano vertybė: skaidrumas. Ji gimė per profesinį skausmą.
Dirbdamas organizacijose mačiau, kaip žodžiai skiriasi nuo veiksmų. Kaip deklaruojama „žmonės svarbiausia“, bet pirmas krizės sprendimas buvo juos atleisti. Toks disonansas man buvo nepakeliamas.
Būtent tada supratau: skaidrumas man nėra opcija. Tai būtinybė.
Ir šviesios, ir sunkios patirtys daro tą patį dalyką: jos ne šiaip formuoja vertybes. Jos jas įkerta į mūsų stuburą.

DU KVIEČIANTYS KLAUSIMAI TAU
Jei dar neesi aiškiai įsivardinęs savo vertybių, parašyk man asmeniškai. Pasidalinsiu pratimu arba pasiūlysiu laiką trumpam pokalbiui.
Jei jau žinai savo vertybes, pamėgink sau atsakyti: kokiomis gyvenimo istorijomis jos buvo užaugintos?
Šis straipsnis gimė po susitikimo su vadovų komanda, kur kartu gilinomės į asmenines, komandos ir organizacijos vertybes. Ačiū jiems už gilumą, atvirumą ir drąsą.
Kartais augimas prasideda ne nuo veiksmo. O nuo vieno sąžiningo sustojimo.
Pirmą kartą paskelbta 2025 m. gruodžio 18 d. LinkedIn naujienlaiškyje „Stabilus ir pelningas verslas“ Originalas.