Pasiūlymas paruoštas. Surašei, ką padarysi. Apgalvojai, kiek reikės laiko. Įrašei kainą. Ir prieš spausdamas „siųsti“ dar kartą prie jos grįžti.
Gal per daug? Gal geriau truputį mažiau, kad būtų lengviau apsispręsti? Gal dar pridėti papildomą susitikimą? Dar vieną darbą įskaičiuoti, kad žmogus tikrai pajustų vertę?
Jei pažįsti šitą akimirką, žinai ir tą trumpą palengvėjimą, kai skaičių sumažini. Siųsti pasidaro lengviau. Tik pažadai, kuriuos turėsi ištesėti, liko tie patys. Kartais jų net padaugėjo.
Man atrodo, apie šitą vietą versle kalbame per mažai. Apie sekundę, kai dar net neišgirdęs kliento atsakymo jau pradedi derėtis pats su savimi. Nes už pasiūlymo stovi daug daugiau nei paslauga. Tavo darbo metai. Mokymasis. Klaidos, už kurias sumokėjai pats. Atsakomybė, kurią prisiimi. Ir noras, kad kitam žmogui iš tikrųjų pavyktų.
Todėl išsiųsti kainą kartais taip asmeniška. Lyg kartu išsiųstum mažą klausimą: ar tai, ką moku, Tau pakankamai vertinga?
Kai rūpestis virsta nuovargiu
Tada labai lengva pradėti duoti daugiau, nei susitarėte. Dar atsakyti vakare. Dar pataisyti. Dar prisijungti trumpam. Dar perimti tai, ką turėjo padaryti klientas, nes matai, kad jam sunku. Kiekvienas toks sprendimas atskirai atrodo mažas. Bet juos visus turi sutalpinti į savo dieną.
Ir būna, kad rūpestis klientu pamažu virsta nuovargiu. Atsidarai jo žinutę ir jau iš anksto susitrauki. O paskui dar supyksti ant savęs. Juk pats sutikai. Pats pažadėjai. Pats sakei, kad nesunku.
Apie rūpestį rašau dažnai. Man jis yra viena svarbiausių vertybių. Todėl man svarbu pasakyti ir šitą: rūpestyje turi likti vietos Tau. Tavo laikui. Tavo komandai. Galimybei užbaigti darbo dieną. Galimybei gerai padaryti tai, ką pažadėjai, ir gauti už tai atlygį, su kuriuo gali tęsti savo darbą.
Aiškumas abiem pusėms
Kaip atrodytų pasiūlymas, kuriame į visa tai atsižvelgta? Pradėčiau nuo labai aiškaus kliento rezultato. Ką žmogus turės, kai baigsime darbą? Kas jo kasdienybėje taps lengviau? Kokiu rūpesčiu jam nebereikės rūpintis pačiam?
Tada aiškiai įvardyčiau savo atsakomybę. Šitą padarau aš. Už šitą atsakau. Čia reikės Tavo dalyvavimo. O šita dalis būtų papildomas darbas, dėl kurio susitartume atskirai.
Tokį pasiūlymą lengviau suprasti. Lengviau įvertinti. Ir pačiam lengviau stovėti už savo kainos, kai tiksliai žinai, ką už ją įsipareigoji sukurti.
Žinoma, klientas vis tiek gali . Gali neturėti biudžeto. Gali pasirinkti kitą kelią. Gali jam šiuo metu tiesiog nereikėti to, ką siūlai. Tą atsakymą verta išgirsti ir suprasti. Palikti žmogui galimybę pačiam nuspręsti, užuot iš anksto nusprendus, kad jam bus per brangu.
Prieš kitą pasiūlymą
Šią savaitę siūlau mažą pratimą. Atsiversk paskutinį savo pasiūlymą. Prie kiekvieno pažado pasižymėk, kiek Tavo laiko ir dėmesio jam reikės. Įtrauk ir tuos darbus, kurių pasiūlyme neparašei, bet jau žinai, kad tikriausiai padarysi. Pabūk su tuo sąrašu minutę.
Ar galėtum taip dirbti su visais savo klientais ir vis dar norėti tęsti šį verslą po metų? Man atrodo, tai labai sąžiningas klausimas žmogui, kuris nori gerai padėti kitiems.
Ką savo klientams vis pridedi, nors jau jauti, kad Tau tai kainuoja per daug?
Pirmą kartą išsiųsta naujienlaiškiu 2026 m. rugsėjo 22 d..