Rašau KPI. Pardavimų KPI.
Žmogui, kuris mano versle tvarko procesus ir sistemas.
Ne pirmą kartą. Bandžiau tai padaryti ne vieną kartą, vis kitaip suformuluotą. Ir kiekvieną kartą atrodė logiška. Jei sistemos turi nešti pinigus, tegu tas, kas jas stato, ir atsako už pinigus.
Iš išorės tai atrodė kaip delegavimas. Brandus savininkas atiduoda atsakomybę.
Viduje vyko kas kita. Tik aš to nemačiau.
Pamačiau vakar.
Sėdžiu savo koučingo sesijoje. Šį kartą klausimus užduoda man. Dėlioju garsiai, ką darau ne taip. Ir išgirstu save sakant sakinį, kurio iki tol niekada nebuvau ištaręs balsu.
Aš atidavinėjau tai, kas turi likti man.
Tylu.
Nemalonus jausmas. Žinoti viską teoriškai. Mokyti to kitus. Ir pamatyti, kad pats darai priešingai.
Nes procesų ir sistemų tikslas nėra pardavimai. Jų tikslas yra atlaisvinti man laiko. Kad aš galėčiau daugiau kalbėtis su žmonėmis ir daugiau parduoti.
Pardavimų rezultatas yra mano atsakomybė. Šiandien. Kažkada ją atiduosiu. Bet ne tam, kuris tvarko sistemas. Žmogui, kuris dabar komandoje auga ir kuriam tai bus natūralus kitas žingsnis.
Tą savaitgalį surašiau viską, ką noriu atiduoti komandai. Penkiasdešimt punktų. Realiai atiduoti: septyni.
Skaičius nemalonus. Bet ne jis skaudžiausias. Skaudžiausia, kad su tais septyniais aš jau buvau užsimojęs ant pardavimų.
Dan Martell knygoje „Buy Back Your Time“ tai vadina laiptais. Savininkas neatiduoda darbų bet kaip. Jis atiduoda juos laiptais, nuo apačios: pirmas laiptas yra administravimas, antras paslaugos teikimas, trečias marketingas, ketvirtas pardavimai, penktas vadovavimas.
Kiekvienas laiptas remiasi į žemesnį. Jei administravimas neveikia, pardavimai vis tiek grįžta pas Tave. Kad ir kokius KPI parašytum.
Aš bandžiau užlipti ant ketvirto laipto, kai dar stovėjau tarp antro ir trečio.
Dabar matau tai, ko tada nemačiau.
Susitarime su komanda parašiau sau taisyklę: perduotos srities tiesiogiai nekeičiu, pakeitimai tik per mūsų susitikimą.
Tokios taisyklės nereikia žmogui, kuris nesikiša. Ją rašai tik tada, kai žinai, kad pasiimsi atgal.
Tai tas pats sakinys, kurį taip dažnai girdžiu iš savininkų. Deleguoju, bet vis tiek grįžta pas mane.
Dažniausiai grįžta ne todėl, kad komanda silpna. Grįžta, nes atidavėm ne tą laiptą. Atidavėm rezultatą, kurį turėjom pasilikti, ir pasilikom darbą, kurį turėjom atiduoti.
Pažįstama?
Delegavimas nėra atsikratymas tuo, kas sunku. Tai laiko pirkimas tam, ką gali padaryti tik Tu.
Ir dar vienas dalykas iš vakar. Net koučingo specialistui reikia koučingo specialisto. Ne todėl, kad nežinai. Todėl, kad nuo savęs nepabėgsi. Žinojimas nepadeda. Padeda, kai kažkas paprašo ištarti garsiai.
Šią savaitę pasižiūrėk į savo verslą per šiuos laiptus. Ne kaip į užduočių sąrašą. Kaip į klausimą: ką aš bandau atiduoti per anksti, o ką laikau per ilgai?
. Ant kurio laipto šiandien stovi Tu? Nuo vieno iki penkių.
Aš pats tarp antro ir trečio. Ir tai sąžiningiau nei KPI, kuriuos rašiau kitam.
Pirmą kartą išsiųsta naujienlaiškiu 2026 m. spalio 27 d..