Labai gerai prisimenu savo vadovavimo pradžią.
Turėjau mažą kambariuką. Ir per dieną į jį užsukdavo maždaug kas antras komandos narys. Visi su tuo pačiu klausimu. Antanai, ką man dabar daryti?
Pasakysiu sąžiningai. Man tai patiko.
Jaučiausi reikalingas. Svarbus. Atrodė, kad būtent taip ir atrodo geras vadovas. Visi ateina pas mane, vadinasi, be manęs nieko nevyksta. Tada man tai buvo įrodymas, kad dirbu gerai.
Praėjo nemažai laiko, kol supratau, ką iš tikrųjų buvau pasistatęs. Ne komandą. Eilę prie savo durų.
Šią savaitę klausiausi podcast'o apie dirbtinį intelektą. Kalbėjo Danas Martellis, žmogus, pasakojantis, kad išbandė daugiau nei 500 AI įrankių. Ir pasakė mintį, kuri grąžino mane tiesiai į tą kambariuką.
Žmonės per daug nurodinėja.
Jie sako AI: eik čia, paspausk tą, tada padaryk šitą. Ir stebisi, kodėl atsakymas vidutinis.
O reikia atvirkščiai. Pasakai, kokio rezultato nori. Ir leidi pačiam sugalvoti kelią.
Martellis aiškina paprastai. Įsivaizduok, kad turi pusbrolį, kurio IQ 160. Jis nori, kad Tau pavyktų, ir gali padaryti beveik viską. O Tu jam sakai: nueik į parduotuvę, nupirk pieno, tada supjaustyk daržoves. Vietoj to, kad pasakytum: noriu vakarienės šeimai. Sugalvok.
Problema ne ta, kad AI silpnas. Problema ta, kad jam neleidi galvoti.
Tą patį dariau ir aš. Tame kambariuke. Tik ne su mašina. Su žmonėmis.
Ir noriu vieną dalyką pasakyti aiškiai. Žmogus nėra įrankis. Jis daug daugiau. Būtent todėl ir skaudžiausia, kai stiprų, mąstantį žmogų lėtai paverti vykdytoju, kuris stovi prie durų ir laukia mano sprendimo.
Aš jiems nedaviau rezultato. Daviau žingsnius. O kas po to laikė visus tuos žingsnius galvoje? Aš pats. Visą laiką.
Tą tylų klausimą girdžiu beveik kiekvienoje pirmoje sesijoje su savininku. Kodėl viskas vis dar priklauso nuo manęs?
Štai vienas iš nepatogių atsakymų. Nes daug maloniau jaustis reikalingam, nei matyti, kaip komanda puikiai susitvarko ir be Tavęs.
Aš to ilgai nemačiau. Mačiau užimtumą ir vadinau jį svarba.
Martellis pridėjo dar vieną ėjimą, kuris tinka ir versle. Duodi rezultatą ir paklausi: kokių klausimų Tau reikia, kad tai padarytum gerai? Ir AI pradeda klausti pats. Tu nustoji būti tas, kuris viską sugalvoja iš anksto.
Tą patį gali padaryti su žmogumi. Neduok dešimties nurodymų. Duok aiškų rezultatą ir vieną klausimą. Ko Tau reikia, kad pavyktų? Ir tada nutilk.
Tai nepatogu. Norėsis įsikišti. Norėsis pataisyti. Norėsis vėl pajusti, kad be Tavęs niekaip.
Bet būtent ten ir prasideda strateginis savininkas. Ne tada, kai viską žinai. O tada, kai leidi kitam pagalvoti, net jei jis padarys kiek kitaip nei Tu.
Klausimas Tau šiai savaitei. Kai į Tavo duris pasibeldžia su klausimu „ką daryti“, ką Tu duodi? Atsakymą ar rezultatą?
Pasirink vieną žmogų ir vieną užduotį šią savaitę. Vietoj sprendimo duok rezultatą, kurio nori, ir paklausk, ko jam reikia. Tada išeik iš kambario.
Pirmą kartą paskelbta 2026 m. birželio 10 d. LinkedIn naujienlaiškyje „Stabilus ir pelningas verslas“ Originalas.